Astma

Astma- tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti padidėjusiu bronchų jautrumu (reaktyvumu), kvėpavimo takų susiaurėjimu (obstrukcija) bei priepuoliniu kosuliu, dusuliu, sunkumu krūtinėje.

EPIDEMIOLOGIJA

Lietuvoje sergančių astma turėtų būti 2-5 proc. Beje, oficialioje medicinos statistikoje yra užregistruota tik 0,5 proc., t.y. apie 6000 vaikų ir tik apie 16000 suaugusių astma sergančių. Dar vienas astmos problemos aspektas – daugeliui sergančių astma ši liga nėra nustatyta ir tinkamai gydoma.

Vaikams ir jaunuoliams sergant astma, svarbus vaidmuo tenka alergijai. Kita astmos atmaina, taip vadinama nealerginė astma, dažniausiai sutinkama vyresniems negu 50 metų amžiaus žmonėms.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Bronchų uždegimas yra pagrindinė astmos atsiradimo priežastis. Uždegimas skatina mėšlungišką bronchų susitraukimą (spazmą). Oras nebegali laisvai praeiti bronchais – užeina dusulys. Be to, bronchų gleivinė pabrinksta, iš bronchų sienelių dažnai išsiskiria tąsios gleivės, taigi kvėpavimo takai dar labiau susiaurėja.

Astma klasifikuojama atsižvelgiant į etiologinius veiksnius, ligos sunkumą, klinikinę fazę:

  • ·Alerginė – simptomus lemia išoriniai imuninių (atopinis) ir neimuninių (neatopinis) mechanizmų veiksniai;
  • ·Nealerginė – kai negalima nustatyti išorinės priežasties;
  • ·Profesinė – tam tikrų profesijų žmonėms sukelia išoriniai veiksniai;
  • ·Sukelta aspirino – esant įgimtai arba įgytai sensibilizacijai aspirinui arba kitiems NVNU;
  • ·Mišrioji.

Ligos eiga gali būti:

1. Lengva: a) laikinoji; b) nuolatinė (persistuojamoji);

2. Sunki.

Ligos požymius gali sukelti alergiją sukeliančios medžiagos, kaip pvz.: žiedadulkės, naminiai gyvuliai, namų dulkių erkių išskyros arba kiti veiksniai, tokie kaip: infekcijos, fizinis krūvis, šaltis, kvėpavimo takus erzinančios medžiagos (tabako dūmai, dulkės, stiprūs kvapai) ir stresas. Alergija gali pasireikšti įvairiais būdais:

  • ·ūmi alerginė reakcija, kuri staiga gali sukelti astmos priepuolį;
  • ·uždelsta alerginė reakcija, astmos požymiai gali atsirasti po keliolikos valandų (pvz., kontaktas su žiedadulkėmis buvo dieną, o vakare atsiranda dusulys);
  • ·lėtinė alerginė reakcija, kuri gali skatinti besikartojančius astmos priepuolius. Pacientas neįtaria, kad yra alergiškas (pvz., esant alergijai namų dulkių erkėms ar naminiams gyvuliams, kai jie laikomi namie).

KLINIKA

Astma dažniausiai prasideda vaikystėje ir jaunystėje. Ligonis tarp priepuolių paprastai nejaučia jokių simptomų, nors jei astmos forma sunkesnė – pacientas gali dusti, kosėti nuolat, ar fizinio krūvio metu.

• Apsunkintas kvėpavimas;

• Spaudimo, gniaužimo, veržimo jausmas krūtinėje;

• Sutrikęs miegas;

• Kosulys;

• Skrepliavimas;

• Švokštimas krūtinėje;

• Nerimas;

• Būklės pablogėjimas naktimis, anksti ryte.

Šie negalavimai gali pasireikšti tik tam tikrais metų laikais arba nepriklausyti nuo metų laikų – būti visus metus. Astmos simptomai atsiranda staiga, jie dažniausiai trumpalaikiai (trunka tik kelias minutes ar valandas), tačiau gali kartotis keletą kartų per parą.

DIAGNOSTIKA

Pagrindinis tyrimo metodas – plaučių funkcijos mėginiai – spirometrija. Jos metu nustatoma grįžtama bronchų obstrukcija. Skreplių tyrime matomos specifinės pakitusios ląstelės. Kraujo tyrimas, rentgenografija naudojami kitų ligų atmetimui. Alerginiai mėginiai padeda nustatyti, kam pacientas alergiškas.

GYDYMAS

Šiuolaikinis astmos gydymas yra pakopinis – kuo sunkiau pasireiškia liga, tuo intensyvesnio ir gydymo reikia.

  • ·Priešuždegiminiai vaistai. Priešuždegiminiai vaistai mažina gleivinės pabrinkimą, gleivių išsiskyrimą ir apsaugo nuo bronchų spazmo: nesteroidiniai preparatai, kortikosteroidai;
  • ·Prolonguoto veikimo bronchus plečiantys vaistai (bronchodiliatatoriai): kai kamuoja astma, nežiūrint priešuždegiminio gydymo, papildomai skiriami bronchus plečiantys prailginto veikimo vaistai (Serevent). Šie preparatai veikia visą parą ir apsaugo nuo bronchų spazmo arba gerokai jį sumažina. Jie inhaliuojami reguliariai (kartu su priešuždegiminiais vaistais) ryte ir vakare. Kai kuriais atvejais papildomai skiriami bronchus plečiantys vaistai tablečių forma (Theo-Dur).
  • ·Trumpo veikimo bronchus plečiantys vaistai: esant lengviems, retai besikartojantiems astmos priepuoliams dažnai pakanka trumpo veikimo bronchodiliatatorių (pvz., Salbutamolum, Berotec, Bricanyl). Jie naudojami nereguliariai, o tik užėjus dusuliui.

PROFILAKTIKA

Reguliarūs fiziniai pratimai palengvina kvėpavimą, pagerina kvėpavimo sistemos darbą. Sergantieji astma turėtų pasitarti su gydytoju, kokią sporto šaką pasirinkti. Prieš pradedant sportuoti, būtina apšilti. O sportuojant nepamiršti diafragminio kvėpavimo. Pacientai su savimi privalo turėti bronchus plečiančių vaistų.

Sekso prekės internetu