Bronchiolitas, arba kapiliarinis bronchitas

Bronchiolitas yra ūminė infekcinė kvėpavimo takų liga, dažniausiai sukeliama virusų. Jos metu pažeidžiami smulkiausi kvėpavimo takai, vadinami bronchiolėmis. Kai šiuose kvėpavimo takuose vystosi uždegimas, pabrinksta jų gleivinė, juose kaupiasi sekretas, dėl to vaikui darosi sunku kvėpuoti, jis dūsta, švokščia.

EPIDEMIOLOGIJA

Bronchiolitu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai iki 2 metų amžiaus, nes jų kvėpavimo takai maži ir siauri, todėl greičiau nei vyresniems vaikams ar suaugusiesiems užkemšami dėl uždegimo susidariusiu sekretu. Labiausiai pažeidžiami yra kūdikiai iki šešių mėnesių, ypač žiemą. Bronchiolitu labiau linkę sirgti berniukai, taip pat vaikai, trumpai ar visai nemaitinti motinos pienu, lankantys lopšelius–darželius, kūdikių namų auklėtiniai. Būsimos motinos rūkymas nėštumo metu, rūkymas vaiko aplinkoje taip pat didina tikimybę vaikui susirgti bronchiolitu. Per pirmus gyvenimo metus bronchiolitu perserga vienas iš devynių vaikų.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Bronchiolitą paprastai sukelia virusai. Respiracinis sincitinis virusas (RSV) yra pagrindinis bronchiolito sukėlėjas ir jis nustatomas 50- 90 proc. visų bronchiolitu sergančių vaikų. Kiti virusai, galintys sukelti bronchiolitą, yra rinovirusas, adenovirusas, gripo ir paragripo virusai. Bronchiolitą taip pat gali sukelti bakterijos – Mycoplasma pneumoniae bei Chlamydia pneumoniae.

Bronchiolito esmė – tai viršutinių kvėpavimo takų uždegimas ir apatinių kvėpavimo takų (jau minėtų bronchiolių ir smulkiųjų bronchų) obstrukcija. Dėl to oras negali normaliai cirkuliuoti vaiko plaučiuose ir vaikas pradeda dusti (ypač sunku iškvėpti).

KLINIKA

Liga prasideda palaipsniui. Pirmieji bronchiolito simptomai paprastai panašūs į bendrus peršalimo simptomus. Šie simptomai gali tęstis 1-3 dienas, vėliau stiprėja kosulys, pasunkėja alsavimas ir atsiranda švokštimas (aukšto tono triukšmingi garsai iškvėpimo metu).

  • Nosies užgulimas
  • Sloga
  • Lengvas kosulys
  • Subfebrili, o kartais žemesnė negu normali arba febrili temperatūra
  • Apsunkintas kvėpavimas
  • Karščiavimas
  • Vėmimas
  • Pamėlusios lūpos.

Sunku maitintis, ryti skysčius, todėl greitai sutrinka elektrolitų, skysčių balansas. Dėl deguonies trūkumo ir skysčių balanso sutrikimo, būklė greitai tampa sunki ir pavojinga. Sunkios ligos atveju dažnai sutrinka sąmonė, o kartais vystosi koma.

DIAGNOSTIKA

Apžiūrint sergantį vaiką įvertinama jo būklė, dusulys ir kiti minėti požymiai. Klausant jo plaučiuose galima girdėti traškančius karkalus, ypač iškvepiant. Kraujo tyrimas gali rodyti nespecifinius uždegiminius pokyčius. Rentgeno nuotrauka – taip pat nespecifinė. Galima tirti kraujo dujas – bus sumažėjusi deguonies saturacija (hemoglobino, prisijungusio deguonį kiekis procentais). Viruso identifikavimas – ilgas ir brangus procesas, o esant sunkiai vaiko būklei, gydymą reikia taikyti kuo greičiau, todėl liga diagnozuojama daugiausiai remiantis klinikiniais požymiais.

GYDYMAS

Būtina užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių – juos reikėtų skirti mažesniais kiekiais, bet dažniau nei įprastai. Vaiko kvėpavimui palengvinti daugelis tėvų naudoja įvairius oro drėkinimo prietaisus, ypač žiemą, kai šildomų patalpų oras yra sausas ir džiovina ligonio kvėpavimo takus. Kvėpavimui pro nosį palengvinti būtina dažniau valyti nosytę specialiai tam skirtu prietaisu, jei reikia – naudoti nosiai praplauti specialius tam skirtus druskinius tirpalus ar nosies gleivinę sutraukiančius lašus. Įkvepiamieji ar geriamieji bronchus plečiantys vaistai vartojami tik tada, kai pastebima, kad jie išties padeda. Kitu atveju gydymą reikėtų nutraukti. Jei vaikas karščiuoja – jam skiriami antipiretikai.

PROFILAKTIKA

Bronchiolito profilaktikai svarbu:

· Vengti kontakto su sergančiais peršalimo ligomis.

· Rankų higiena.

· Vengti pasyvaus kūdikių rūkymo.

· Kiek įmanoma trumpesnė gydymo stacionare trukmė.

· Stiprinti vaikų imunitetą.

· Vėdinti patalpas.

Sekso prekės internetu