Šienligė

 

Šienligė – žiedadulkių sukelta alerginė liga, kuri atsiranda dėl padidėjusios organizmo reakcijos į augalų žiedadulkes. Kiti šienligės pavadinimai: polinozė (lot. pollen – žiedadulkė), šieno karštligė, šieno sloga, pavasario – vasaros sloga, alerginis rinitas. Lietuvoje šienligę dažniausiai sukelia motiejuko, šunažolės, avižuolės, eraičino ir javų žiedadulkės.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Alergizuojančių augalų žydėjimo laikas priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir augalo rūšies, todėl gali nukrypti nuo kalendorinių terminų vidutiniškai 714 dienų. Ankstyvieji medžiai gali pražysti 1 mėn., vėlyvieji – 1 dekada, žolės -1-2 dekadomis anksčiau. Lietuvoje anksčiausiai pradeda žydėti augalai pietinėje, vėliau pajūrio ir šiaurės rytų, vėliausiai – šiaurės vakarų zonoje (savaitės skirtumas).

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Nepriklausomai nuo to, kokia medžiaga išprovokuoja alerginę reakciją, jos esmė visada ta pati: imuninė sistema klaidingai priskiria alergeną organizmui kenksmingoms medžiagoms ir ima gaminti prieš jį nukreiptus antikūnus (imunoglobulinus E). Kitą kartą susidūrus su šiuo alergenu prasideda alerginė reakcija: imunoglobulinai E lemia uždegiminių medžiagų (tarp jų ir histamino) išsiskyrimą, kurios sukelia nosies, sinusų ir akių gleivinių patinimą, o tai lemia nosies tekėjimą, ašarojimą ir čiaudulį.

Dažnas veiksnys, lemiantis alergijų (tarp jų ir šienligės) atsiradimą yra paveldėjimas. Tikimybė susirgti šienlige yra žymiai didesnė, jei jūsų šeimos nariams būdingos alergijos ar astma. Šienlige gali susirgti įvairaus amžiaus asmenys, tačiau dažniausiai jos simptomai pasireiškia vaikystėje, o senstant jie palengva silpnėja ir gali net visiškai išnykti.

Alergiją sukelia maždaug 50 rūšių augalų. Kai žiedadulkės lakios ir lengvos, augalai gausiai paplitę, ore yra didelė šių dalelių koncentracija. Stambiausios yra medžių, smulkiausios – žolių ir piktžolių žiedadulkės. Kuo jos smulkesnės, tuo ryškesnės jų alergizuojančios savybės, tuo giliau į kvėpavimo takus jos gali įsiskverbti. Todėl žolių žiedadulkės alergizuoja dažniau negu medžių. Labiau alergizuoja vėjo platinamos žiedadulkės, mažiau tos, kurias platina vabzdžiai.

 

KLINIKA

Alerginei slogai būdinga priepuolinė simptomų triada: apsunkintas kvėpavimas pro nosį, nuolatinis vandeningų išskyrų tekėjimas iš nosies, priepuolinis čiaudulys. Gali susilpnėti uoslė. Priepuoliui praėjus, kvėpavimas vėl tampa normalus. Tačiau jei priepuolio metu sulašinsime adrenalino lašų, dažniausiai būklė vėl pablogės. Sergantis alergine sloga žmogus nurodo, kad jis turėjo kitokių alerginių reakcijų epizodų, arba alerginėmis ligomis serga jo artimieji. Paprastai alerginė sloga pasireiškia priepuoliais.

Požymių yra daug ir labai įvairių. Liga gali prasidėti akių uždegimu – konjunktyvitu: niežti akių vokai, akys parausta, peršti, ašaroja, skauda, bijo šviesos. Dažniausiai būna stipri sloga – rinitas: netikėtai, staiga atsiranda priepuolinis, daugkartinis (10-60 kartų) čiaudulys, gausios, vandeningos išskyros iš nosies, ji užburksta, patinsta, niežti. Vaikai nuolat čiaudi ir trina nosį ranka, todėl gali atsirasti skersinė nosies raukšlė. Gali pakilti temperatūra, ima skaudėti galvą, peršti ir niežti gerklę ir gomurį. Visi šie požymiai neturi jokio ryšiosu peršalimu, su ūmine virusine kvėpavimo takų infekcija. Kai kuriems vaikams būna dilgėlinė, Kvinkės edema – gigantinė dilgėlinė: per kelias minutes smarkiai patinsta vokai, lūpos ar ausų kaušeliai, juos niežti, degina. Gali būti sezoninė žiedadulkių astma ir kiti požymiai. Bronchinės astmos požymių atsiranda keletą metų negydžius rinito ir konjunktyvito. Žiedadulkių astma serga 20-40 proc. sergančių šienlige. Negydoma astma gali komplikuotis, tęstis ne tik visą žydėjimo sezoną, bet ir ištisus metus. Ryškiausias šienligės bruožas – vienodų požymių pasikartojimas kasmet vienu ir tuo pačiu metu, žydint tam tikriems augalams. Sergančiojo savijauta pablogėja saulėtą, giedrą, vėjuotą dieną. Sveikatai palankios vėsios, apsiniaukusios, lietingos dienos. Vaikai geriau jaučiasi, parėję iš lauko į namus. Vėjas žiedadulkes gali nunešti labai toli, tad jų išvengti praktiškai neįmanoma. Tačiau sergančius ar jų tėvus galima paruošti žydėjimo sezonui, juos supažindinus su augalų žydėjimo terminais.

 

DIAGNOSTIKA

Apžiūrint matoma paburkusi nosies gleivinė, nosies landos užpildytos vandeningu sekretu. Gali būti matomi polipai. Kraujo tyrime nustatomas padidėjęs eozinofilų skaičius (eozinofilija). Eozinofilų gali būti randama ir nosies sekrete.

 

GYDYMAS

Paprastai rekomenduojama vengti kontakto su alergenu. Nebūti pievose saulėtomis dienomis, riboti vėdinimą namie ar automobilyje. Vienas iš šienligės gydymo metodų – imunoterapija, kai leidžiami nedideli alergenų kiekiai. Šienligei gydyti gali būti vartojami geriami arba į nosį purškiami antihistaminai, kurie sumažina niežėjimą, čiaudulį ir nosies tekėjimą, tačiau nosis gali likti užsikimšusi. Jų veikimo principas pagrįstas histamino (imuninės sistemos išskiriamos uždegimą sukeliančios cheminės medžiagos) blokavimu.

 

PROFILAKTIKA

Jei įvyko alerginės slogos priepuolis, žmogus gali pats pradėti vartoti antihistamininius vaistus, nelaukdamas gydytojo konsultacijos.

Sekso prekės internetu