Šokas

Šokas – tai ūmi būklė, sindromas, kuris gali prasidėti dėl skirtingų priežasčių, tačiau visuomet pasireiškia kraujotakos sutrikimu gyvybiškai svarbiuose organuose. Tai bendras ūminis hemodinamikos sutrikimas, kurio pasiekoje vystosi audinių hipoperfuzija, organų disfunkcija, t.y. mikrocirkuliacijos krizė. Šokas pats savaime nėra liga, o sudėtinė patofiziologinė būsena, kuriai būdingi įvairių organų simptomai. Tokia būsena reikalauja skubaus diagnozavimo ir gydymo, nes delsimas gali pasibaigti paciento mirtimi.

EPIDEMIOLOGIJA

Vienas šoko formų – anafilaksinis šokas. Sunkios anafilaksijos dažnis yra 1 – 3 atvejai 10 000 žmonių. Ligos paplitimas tarp skirtingų Europos valstybių labai nesiskiria. Danijoje atliktas tyrimas parodė mažiausią anafilaksijos dažnį – 3,2 anafilaksinio šoko atvejai 100 00 gyventojų, o Vokietijoje Miunchene atlikto tyrimo duomenimis ligos paplitimas siekia 9,8 ligos atvejus 100 00 gyventojų.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Šoką gali sukelti įvairios priežastys: traumos, infekcijos, alerginės reakcijos, apsinuodijimai, širdies veiklos sutrikimai ir kt., tačiau įvairių priežasčių sukelta patologinė organizmo būklė šoku vadinama tik tada, kai sutrinka kraujo cirkuliacija, o mikrocirkuliacija nesugeba aprūpinti ląstelių deguonimi ir pašalinti medžiagų apykaitos produktų. Biocheminiai organizmo ląstelių pakitimai, būdingi šoko atveju, dažnai išsivysto prieš nukrentant paciento kraujo spaudimui ir prieš pasirodant kitiems tipiškiems šoko simptomams.

Dažniausios šokų rūšys:

  • Trauminis;
  • Nudegiminis;
  • Hipovoleminis, hemoraginis (hipovolemija – organizmo skysčių netekimas, pvz. labai gausiai vėmus ,viduriavus; hemoragija – kraujavimas. Abiem atvejais labai sumažėja organizme cirkuliuojančių skysčių tūris – volemija);
  • Anafilaksinis (kilus staigiai alerginei reakcijai);
  • Kardiogeninis (sutrikus širdies, kaip siurblio, funkcijai);
  • Sepsinis (infekcinis);
  • Po kraujo perpylimo;
  • Elektrošokas ir kt.

KLINIKA

Dažniausiai pirma pasireiškia pagrindinės ligos požymiai (kraujavimas, sepsis, širdies liga). Vystantis šokui pirmiausia dažnėja širdies veikla, pacientas pradeda dažnai kvėpuoti, iki minimumo nukrinta kraujospūdis, pulsas tampa silpnas, „siūlinis“. Gali pamėlynuoti oda, tačiau galiausiai ji tampa marmurinės spalvos, šalta. Paspaudus tokio ligonio odą, ilgai išlieka balta dėmelė. Trinka sąmonė, inkstai nebeišskiria šlapimo. Gyvybiškai svarbūs audiniai ir organai badauja, vykdo medžiagų apykaitą anaerobinėmis (bedeguoninėmis) sąlygomis, dėl to organizme kaupiasi rūgštys. Tai dar labiau blogina ligonio būklę. Laiku nesuteikus pagalbos, greitai vystosi ląstelių nekrozė ir pacientas miršta.

Apima baimė, nerimas, krečia šaltis, oda blyški, pilka, prakaituota, pila šaltas prakaitas, pulsas tampa dažnas, silpnai apčiuopiamas, nukentėjusysis praranda sąmonę, gali sustoti kvėpavimas ir širdies veikla, ištikti koma ar žmogus gali mirti.

Pradžioje šoką diagnozuoti sunku, nes organizmas dar kompensuoja trinkančią kraujotaką, be to, vyrauja pagrindinės ligos simptomai.

DIAGNOSTIKA

Šokas diagnozuojamas remiantis minėtais klinikiniais požymiais. Galima atlikti kraujo tyrimus šarmų – rūgščių pusiausvyrai nustatyti, kraujo dujoms, nukraujavimo laipsniui įvertinti. Atliekami ir kiti įvairūs tyrimai priežasčiai nustatyti.

Įvertinti:

1. Bendrą būklę;

2. Makrocirkuliaciją;

3. Mikrocirkuliaciją;

4. Metabolizmo sutrikimus;

GYDYMAS

Jei šoko priežastis yra ūminis nukraujavimas ar staigus kraujospūdžio sumažėjimas dėl kraujospūdį mažinančių arba kraujagysles plečiančių vaistų perdozavimo, ligonio kojas reikia laikyti kuo aukščiau iškeltas. Labai svarbu kuo skubiau šalinti šoko priežastį (stabdyti kraujavimą, jei šokas dėl alergijos – suleisti į veną adrenalino, traumuotą ligonį ar sergantį miokardo infarktu nuskausminti ir t.t.).

PROFILAKTIKA

Nėra.

Sekso prekės internetu