Plaučių embolija

Plaučių embolija – tai tokia būklė, kai dėl embolijos sutrinka plaučių arterijos kraujotaka, išsivysto laikinas, tačiau pavojingas gyvybei dešiniojo skilvelio nepakankamumas. Kitaip – plaučių arterijos trombinė embolija (PATE) – tai plaučių arterijos ar jos šakų užkimšimas krešuliu (trombu) ir dalies plaučių kraujotakos sutrikdymas.

EPIDEMIOLOGIJA

Plaučių embolijos dažnis tarp ligoninėse gydytų pacientų JAV 0,4%. Sunku įvertinti tikslų plaučių embolijos dažnį, nes nėra specifinės klinikos. PATE diagnozuojama 20-200 žmonių iš 100 000. Tai viena dažniausių ligoninėse gydomų žmonių mirties priežastis.

Populiacijos tyrimų duomenimis, pacientams, kuriems jau kartą pasireiškė embolija, yra padidėjusi jos kartojimosi rizika. Pasikartojimo rizika priklauso nuo laiko – dažniausiai ji per pirmuosius 6–12 mėnesių po pirmojo epizodo. Taigi, kartotinės embolijos dažnumas yra apie 10 proc. per pirmuosius 6 mėnesius, 12 proc. – per pirmuosius metus, 25 proc. – per 5 metus ir 30 proc. – per 10 metų.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Embolija vadinamas procesas, kada kraujagyslė užkemšama į kraujotaką patekusiu atitrūkusiu „kamščiu”. Juo gali būti trombas, oras, riebalinis audinys, vaisiaus vandenys, navikinės ląstelės. Plaučių arterijos tromboembolija – ne atskira liga, o tik kitų ligų komplikacija. Dažniausiai pasitaiko plaučių arterijų tromboembolija. Tromboembolija – terminas, rodantis, kad embolą sudaro atitrūkę trombai. Šie susidaro venose sergant tromboflebitu (venos užsikimšimas krešuliu ir dėl to kilęs uždegimas), flebotromboze (venos užkimšimas be ryškesnės uždegiminės reakcijos). Veninis kraujas atiteka į dešinįjį prieširdį viršutine ir apatine tuščiosiomis venomis.Viršutinė vena „surenka kraują iš viršutinės, apatinė iš apatinių kūno dalių. Veninis kraujas iš dešiniojo prieširdžio patenka į plaučių arteriją, plaučiuose yra įsotinamas deguonimi, plaučių venomis patenka į kairįjį prieširdį, iš jo į kairįjį skilvelį, tada aortą, kuri yra stambiausia arterija, jos šakomis patenka į organus, audinius. Kadangi kraujagyslės, kuriomis kraujas išteka iš širdies yra vadinamos arterijomis, nors plaučių arterija teka veninis kraujas, ji vadinama arterija.

Plaučių arterijos embolija dažniausiai būna trombinės kilmės.
Rizikos veiksniai:
– vyresnis amžius,
– rūkymas,
– arterinio kraujospūdžio padidėjimas,
– viršsvoris, nutukimas,
– cukrinis diabetas,
– kraujo krešėjimo sutrikimas,
– mažas fizinis aktyvumas, ilgos kelionės, imobilizacija,
– kraujo lipidų santykio sutrikimai (daug cholesterolio, trigliceridų, mažai didelio tankio lipoproteinų),
– peroralinių kontraceptikų naudojimas.

Skiriama masyvi PATE, kai užkemšama stambi plaučių kraujagyslė ir sutrinka daugiau nei 60% kraujotakos, pusiau masyvi PATE – sutrinka 50-60% plaučių kraujotakos ir mikroembolija, kai sutrinka mažiau nei pusė plaučių kraujotakos.

KLINIKA

Ligos eiga ir paciento būklės sunkumas priklauso nuo užkimštos plaučių kraujagyslės spindžio ir pakenkto plaučių ploto. Kuo stambesnis krešulys, tuo stambesnė kraujagyslė užkemšama, nukenčia didesnis plaučių plotas, simptomai ryškesni ir vystosi greičiau.
Įvykus masyviai plaučių arterijos embolijai vystosi ūminis plaučių ir širdies nepakankamumas. Jo eiga dažniausiai žaibiška – ligonis staiga ima dūsti, skundžiasi krūtinės, rečiau galvos, pilvo skausmu, pamėlynuoja, išpampsta kaklo venos, krenta arterinis spaudimas, gali atsirasti traukuliai, išnyksta sąmonė. Ligonio išgelbėti paprastai nebepavyksta. Krešuliui užkimšus vidutinio stambumo plaučių arterijos šakas įvyksta plaučių infarktas. Atsiranda dusulys, dažnas kvėpavimas, šono (dažniausiai dešiniojo) skausmas. Prisidėjus infekcijai vystosi plaučių uždegimas (infarktpneumonija). Prasideda karščiavimas, atkosima kraujingų skreplių.
Plaučių mikroembolija pasireiškia, kuomet kartojasi embolizacija smulkiais krešuliais. Šie, užkimšę nedidelio spindžio plaučių kraujagysles, netrukus yra ištirpdomi, todėl simptomai neryškūs ir greitai išnyksta, bet gali kartotis. Dėl dirginimo sukeliamas trumpalaikis arterijų ir bronchų spazmas, pasireiškiantis priepuoliniu dusuliu, padažnėjusiu kvėpavimu ir širdies plakimu, odos melsvumu. Nemalonūs jutimai širdies plote, trumpalaikis dusulys, krūtinės ląstos skausmas kartojasi, nežymiai pakyla temperatūra, gali vystytis plaučių uždegimas.

Pagrindiniai simptomai:

  • Dusulys
  • Krūtinės skausmas
  • Krūtinės spaudimas
  • Krūtinės sunkumas
  • Krūtinės deginimas
  • Kraujo atkosėjimas
  • Apalpimas
  • Tachipnėja (Dažnas kvėpavimas)
  • Žemas kraujo spaudimas
  • EKG pokyčiai būdingi dešinio skilvelio perkrovai.

DIAGNOSTIKA

Tiksliai diagnozę galima nustatyti atlikus plaučių arterijų angiografinį tyrimą ar plaučių skenavimą su radioaktyviais izotopais. Šie tyrimai taikomi rečiau dėl galimų komplikacijų, jų brangumo. Šiuo metu dažniausiai atliekama kompiuterinė tomografija su plaučių arterijų angiografija. Kompiuterinės plaučių tomografijos metu rentgeno kontrastinės medžiagos suleidžiama į veną. Šiuo metodu galima nustatyti ne tik krešulį plaučiuose, bet ir patvirtinti ar paneigti kitą plaučių ligą.

GYDYMAS

  • Antikoaguliantai. Tai į hepariną panašūs preparatai ir mažos molekulinės masės heparinai, vitamino K antagonistai. Antikoaguliantai skiriami parenteriniu būdu. Kai INR (international normalized ratio angl.) pasiekia 2-3, o SPA 15-25% heparinai pakeičiami varfarinu. Vartojant varfariną, reikalinga SPA ir INR kontrolė 2-3 k./sav.
  • Trombolitikai. Streptokinazė, urokinazė ir kt. rekomenduojami, kai yra masyvi trombozė, kai nustatytas trombas, nesenas pacientas, nesergantis gretutinėmis ligomis, neturinti opų skrandyje ir žarnyne. Trombą galima ištirpdyti per pirmąsias 2-4 valandas. Gali būti taikoma ne tik sisteminė, bet ir kateterinė trombolizė.

PROFILAKTIKA

Šalinti rizikos veiksnius, vartoti gydytojo paskirtus vaistus – netiesioginio veikimo antikoaguliantus. Jie taip pat trikdo trombų susidarymą, veikdami krešėjimo faktorius.

Jei tromboembolijų epizodai dažni – gali būti rekomenduojama implantuoti –„skėčio pavidalo filtrą į apatinę tuščiąją veną, kuris sulaiko trombus ir šie nepasiekia širdies. Jokiu būdu nekeiskite patys nurodytų netiesioginio veikimo antikoaguliantų dozių – nežinodami, kaip keičiasi Jūsų krešėjimo rodikliai, galite sukelti komplikaciją – kraujavimą, arba sumažinus dozę – vėl formuosis trombai.

Sekso prekės internetu