Širdies blokada

Širdies laidumo sutrikimai („blokados“) – tai širdies elektrinio impulso sklidimo sutrikimai, dėl kurių sutrinka normali širdies veikla.

EPIDEMIOLOGIJA

Dažniausiai įvairūs širdies laidumo sutrikimai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Širdį susitraukinėti priverčia per ją specialiomis nervinėmis skaidulomis (vadinamomis laidžiąja sistema) sklindantys elektros impulsai. Tokių impulsų „generatorius“, vadinamas sinusiniu mazgu, yra išsidėstęs dešiniajame prieširdyje. Čia kilęs impulsas sklinda į prieširdžius ir priverčia juos susitraukti. Sklisdamas į skilvelius jis pereina atrioventrikulinį mazgą, išsidėsčiusį skilvelius skiriančioje pertvaroje. Iš šio mazgo impulsas Hiso pluoštu ir jo atsišakojimais (kojytėmis) pasiekia skilvelių sieneles, todėl šie susitraukia. Kadangi impulsas pasiekia skilvelius vėliau, jie ir susitraukia vėliau nei prieširdžiai. Taip užtikrinama efektyvi širdies, kaip siurblio, funkcija.

Širdies laidumo sutrikimo priežastys įvairios. I laipsnio blokada neretai nustatoma ir visiškai sveikiems žmonėms (dažniausiai atletams, taip pat paaugliams). Didesnio laipsnio laidumo sutrikimus sukelia įvairios širdies ligos (reumatas, sarkoidozė, persirgtas miokardo infarktas), vartojami vaistai (beta blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriams priklausantys diltiazemas ir verapamilis, ritmą reguliuojantis amiodaronas).

Širdies laidumo sutrikimai kilę sinusiniame mazge impulsai gali būti blokuojami, kai jie plinta prieširdžių miokardu, AV jungtimi, Hiso pluoštu ar Purkinjė skaidulomis. Tradiciškai skiriami šie širdies laidumo sutrikimai:

1. Blokados.

2. Intraskilvelinio laidumo sutrikimai.

3. Skilvelių priešlaikinio sujaudinimo (preekscitacijos) fenomenas arba VPV (Volfo-Parkinsono-Vaito), LGL (Launo-Genongo-Levino), CLC (Klerko-Levio-Kritesko) sindromai.

Priklausomai nuo sinusinių impulsų blokavimo vietos gali būti sinoatrialinės, prieširdinės ar atrioventrikulinės blokados. Intraskilvelinis laidumas sutrinka dėl impulso plitimo sulėtėjimo arba nutrūkimo Hiso pluošto kojytėse, jų pluošteliuose ar Purkinjė skaidulose. Įvairios lokalizacijos intraskilvelinė blokada gali būti visiška ar dalinė, pastovi (stabili), praeinanti (tranzitinė) ar intermitinė (visiška blokada pereina į dalinę arba visai išnyksta, ir atvirkščiai – ji keičiasi pamažu).

KLINIKA

Esant didelio laipsnio blokadai, kuomet impulsai sklinda iš žemesniųjų, lėčiau veikiančių centrų, pasireiškia bendras silpnumas, fizinio krūvio netoleravimas, galvos svaigimas. Staiga ir smarkiai sutrikus impulsų sklidimui, žmogus gali prarasti sąmonę.

DIAGNOSTIKA

Gydytojas ligą gali įtarti kruopščiai ištyręs ligonį, nustatęs širdies ritmo ir pulso pokyčius. Diagnozė patvirtinama atlikus elektrokardiografiją (EKG), kurios metu užrašytoje kreivėje nustatomi laidumo sutrikimui būdingi pokyčiai.

GYDYMAS

1 – 2 laipsnio laidumo sutrikimas, jei nesukelia aiškios klinikos, negydomas. Stengiamasi tik pašalinti laidumo sutrikimą sukėlusias priežastis. Esant ryškiai, gyvybei grėsmingai blokadai (ypač jei yra buvę alpimo epizodų), taikomas laikinas ar implantuojamas pastovus elektrinis kardiostimuliatorius. Jei laidumo sutrikimą sukėlusi priežastis trumpalaikė (pvz., blokada atsirado persirgus miokardo infarktu), impulso sklidimas gali savaime atsistatyti.

PROFILAKTIKA

Nėra

Sekso prekės internetu