paprastasis_ciobrelis

Paprastasis čiobrelis — Thymus serpyltum L.

Lūpažiedžių (Labiatae) šeimos, 10 – 30 cm aukščio, daugiametis pus­krūmis. Stiebas plonas, gulsčias, viršutinėje dalyje apvalus arba nežy­miai keturbriaunis, plaukuotas, pamate įsišaknijantis. Žiedinės šakutės kylančios, 5 – 10 (15) cm aukščio, neaiškiai keturbriaunės, plonos, apau­gusios švelniais plaukeliais. Lapai priešiniai, 5 – 10 mm ilgio, linijiški, lancetiški arba pailgi, liaukingi, blakstienotais kraštais, kartais gausiai plaukuoti. Žiedai menturiuose: apatiniai menturiai paskiri, o viršutiniai dažniausiai į varpas susitelkę. Taurelė ryškiai dvilūpė; viršutinė lūpa tridantė, atsilenkusiais danteliais, apatinė – dviskiltė. Taurelė iš išorės plaukuota. Vainikėlis dažniausiai šviesiai purpurinis. Vaisius iš 4 riešu­tėlių. Riešutėliai beveik apvalūs, tamsiai rudi, apie 0,6 – 1 mm diametro. 1000 riešutėlių sveria 0,2 – 0,3 g.

Žydi birželio – liepos mėn. Vaisiai pribręsta rugpjūčio – rugsėjo mėn.

Auga sausuose pušynuose, žvyrduobėse, pakelėmis ant pylimų. La­biausiai paplitęs Varėnos, Alytaus, Jurbarko, Molėtų, Tauragės bei Vil­niaus rajonuose.

Lietuvoje auga dar viena vaistams vartojama rūšis – keturbriaunis čiobrelis – Th, pulegioides L. Jis skiriasi nuo paprastojo stačiu arba ky­lančiu, viršutinėje dalyje ryškiai keturbriauniu stiebu, kiaušiniškais lapais.

Žydi birželio—rugpjūčio mėn. Vaisiai subręsta rugsėjo mėn.

Auga priemolio, priesmėlio dirvose, dirvonuose, sausose pievose, pakelėse. Paplitęs Alytaus, Ukmergės, Molėtų, Švenčionių, Šilalės, Kel­mės bei Vilkaviškio rajonuose. Iš 1 ha natūralių augimviečių keturbriau­nio čiobrelio žalios žolės galima gauti 1,5 – 2,0, o specialiai auginant — daugiau kaip 7 tonas.

Čiobrelių žolėje yra 0,1 – 1,2% eterinio aliejaus, susidedančio iš 30% timolio, 20% karvakrolio (paprastajame čiobrelyje), cimolo, pineno ir kt. Be to, žaliavoje yra apie 7% rauginių, iki 9% mineralinių medžiagų, organinių rūgščių, apie 17 mg% vitamino C.

Vaistams plaunama žolė (Herba Serpylli) žydėjimo metu. Ji džiovi­nama pastogėje, palėpėje ar kitoje nuo saulės apsaugotoje, gerai perpu­čiamoje vietoje. Apkūrenamoje džiovykloje temperatūra neturi viršy­ti 40 C. Išdžiūvusi žaliava persijojama pro metalinius tinklelius. Iš 100 kg šviežios žolės gaunama 32 – 34 kg sausos.

Žaliavoje drėgmės turi būti ne daugiau kaip 13%, stiebų nuolau­žų – ne daugiau kaip 5%, organinių priemaišų —ne daugiau kaip 1%, mineralinių — ne daugiau kaip 2%.

Paprastojo čiobrelio nuoviras vartojamas nuo bronchito su kosuliu, nemigos. Jo preparatai bei eterinis aliejus odos įtrynimams, aromati­nėms vonioms, kompresams. Čiobrelio žiedai vartojami kulinarijoje ir vaistinių arbatų gamyboje.

Čiobreliai yra medingi augalai. Jų žiedai iš 1 ha išskiria iki 380 kg nektaro.

Sekso prekės internetu