gudobele

Gudobelė – Crataegus L.

Erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiamečiai, dažniausiai dygliuoti krūmai arba nedideli medžiai. Lietuvoje savaime auga 3 rūšys (vienapiestė, miškinė ir šlaitinė; grauželinė pasitaiko sulaukėjusi). Lietuvos botanikos soduose, parkuose, sodybose auginama apie 15 introdukuotų gudobelės rūšių. Vaistams tinka raudonoji gudobelė (C. sanguinea) Pall. ir kitos savaime augančios bei dauguma introdukuotų rūšių.

Vienapiestė gudobelė – Crataegus monogyna Jacq.

Krūmas arba medis 2-5 m aukščio. Šakos rusvai pilkos. Ūgliai kaš­tono spalvos, pliki; jauni dažnai plaukuoti. Dygliai 1 cm ilgio, reti, kar­tais jų visai nebūna. Lapų viršutinė pusė tamsiai žalia, blizganti, apati­nė- šviesiai žalia. Vaisinių šakelių apatiniai lapai atvirkščiai kiaušiniški, tiktai jų viršūnės dantytos arba skiautėtos. Viršutiniai lapai su 3 – 5 skiltimis, 1,5-6,5 cm ilgio, iki 5,5 cm pločio. Bežiedžių šakelių lapai didesni, su 5-8 skiltimis arba plunksniškai suskaldyti, su plačiomis išpjovomis tarp skiaučių; skiautės dažnai nesimetriškai išsidėsčiusios, ly­giakraštės. Prielapiai pusiau širdiški, pjautuviškai išlinkę, su liaukingais danteliais. Žiedai po 10-18 susitelkę skėtiškuose, plikuose arba nežymiai plaukuotuose, iki 5 cm pločio, 4 cm ilgio žiedynuose. Taurėlapiai 5, ly­giakraščiai, jų ilgis maždaug 2 kartus viršija plotį, vaisiams užsimezgus, žemyn atsilošę ir paprastai prie vaisių prigludę. Vainikėlis baltas, maž­daug 1,5 cm skersmens. Vaisiai kiaušiniški arba plačiai elipsiški, 0,7- 1 cm ilgio, rusvai arba tamsiai raudoni. Žydi gegužės – birželio mėn. Vaisiai prinoksta rugsėjo mėn.

Auga upių šlaituose, pakriaušėse, miškuose, pamiškėse, krūmuose. Dainai auginama parkuose ir soduose, gyvatvorėse. Paplitusi visoje Lietuvos teritorijoje.

Miškinė gudobelė – Crataegus kyrtostyla Fingerh.

Lapai šviesiai žali, nežymiai plaukuoti, siauromis išpjovomis tarp skiaučių; skiautęs arba skiltys nuo pat pamato arba nuo vidurio danty­tos. Taurėlapiai lancetiški, ilgi, jų ilgis kelis kartus viršija plotį, vaisiams užsimezgus, išsiskėtę arba žemyn atsilošę, bet prie vaisių neprigludę. Liemenėlis 1, ištisai arba tik pamatinėje dalyje susisukęs, viršutinėje dalyje išsilenkęs. Vaisiai raudoni, truputį didesni už vienapiestės gudobelės.

Lietuvoje aptinkama panašiose augimvietėse, kaip ir vienapiestė gudobelė.

Šlaitinė gudobelė – Crataegus calycina Peterm.

Žiedai skiriasi nuo miškinės gudobelės tuo, kad jų taurėlapiai, vai­siams užsimezgus, būna statūs, susiglaudę arba kartais įstrižai statūs. Vaisiai pailgi, beveik cilindriški arba prizmiški, šviesiai raudoni.

Auga upių šlaituose, krūmuose. Lietuvoje aptinkama retai. Daugiau pasitaiko Nemuno šlaituose ties Skirsnemune.

Grauželinė gudobelė – Crataegus oxyacantha L.

Lapai tamsiai žalia viršutine ir šviesesne apatine puse, atvirkščiai kiaušiniški, 1,5-4 cm ilgio, 2-3,5 cm pločio, apatiniai mažesni, sveiki, tik viršūnėje nevienodai dantyti, viršūniniai stambesni, su 3-5 skiautėmis; skiautės nevienodai dantytomis viršūnėmis. Liemenėliai 2-3. Vaisiai kiaušiniški arba rutuliški, 10-mm skersmens, raudoni, kartais geltoni.

Auginama sodybose, ypač dekoratyvinės pilnavidurės formos. Pa­sitaiko sulaukėjusių pamiškėse, pakrūmėse.

Gudobelių žieduose yra organinių rūgščių: kavos, chlorogeno ir kt.; hiperozido, kvercetino, acetilcholino, cholino, trimetilamino. Vaisiuose yra 3,14-4,52% (kai kuriose rūšyse iki 15%) cukraus, 0,26-0,32% or­ganinių rūgščių, 1,29-1,61% pektinų, apie 2,57% ląstelienos, 0,42- 0,48% rauginių, dažinių, 1,07-1,26% mineralinių medžiagų, kauliukuo­se – iki 39% riebalų. Be to, vaisiuose yra hiperozido, sorbito, cholino, ace­tilcholino, P-sitosterino, kvercetino. lapuose yra organinių rūgščių: kra- tegolo, skantolo, neotegolo, chlorogeno, kavos, ursolo; hiperozido,

kvercetino, viteksino, viteksino ramnozido, eterinio aliejaus. Sėklose yra amigdalino, hiperozido, riebalų, žievėje – glikozido eskulino.

Vaistams renkami žiedai (Flores Crataegi) žydėjimo pradžioje ir prinokę vaisiai (Fructus Crataegi) be vaiskočių rugsėjo-spalio mėn. Žiedai džiovinami pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje, o vaisiai – džiovykloje arba atvirame ore. Iš 100 kg žalių žiedų gaunama 18-20 kg sausų.

Išdžiūvusiuose žieduose drėgmės gali būti ne daugiau kaip 14%, kitų augalo dalių – ne daugiau kaip 3%, parudavusių žiedų – ne dau­giau kaip 3,5%, organinių priemaišų – ne daugiau kaip 0,5%, minerali­nių – ne daugiau kaip 0,5 %.

Džiovinti vaisiai turi išlikti apvalūs arba ovalūs, kieti, be vaiskočių, raukšlėti, tamsiai raudoni arba oranžiniai, su 2-4 kauliukais, silpno kvapo, truputį sutraukiančio skonio. Iš 100 kg žalių vaisių gaunama 25 kg sausų. Drėgmės juose gali būti ne daugiau kaip 14%, sugedusių vaisių – ne daugiau kaip 7%, iš jų pernokusių, apdegusių ir pajuodu­sių- ne daugiau kaip 3%, neprinokusių – ne daugiau kaip 1%, sukibu­sių po 2-3 vaisius – ne daugiau kaip 1%, su vaiskočiais, sutrupėjusių, kauliukų ir šakučių – ne daugiau kaip 2%, organinių priemaišų – ne daugiau kaip 1%, mineralinių – ne daugiau kaip 0,5%.

Gudobelių preparatai mažina centrinės nervų sistemos jaudrumą, tonizupja širdies raumenis, gali pašalinti aritmiją ir tachikardiją, sustip­rina kraujo apytaką vainikinėse ir galvos kraujagyslėse, mažina kraujo spaudimą. Dažniausiai vartojami po sunkių ligų, taip pat pradinėje hi­pertoninės ligos stadijoje, esant nemigai ir hipertireozei su tachikardija.

Sekso prekės internetu