berzas

Beržas — Betula L.

Beržinių (Betulaceae) šeimos medžiai arba krūmai su atsiplaišiojančia tošimi liemens ir stambiųjų šakų paviršiuje. Ilgųjų ūglių lapai pa­vieniai, o trumpųjų po du. Sedai žirginiuose. Kuokeliniai žiedai po tris dengiamųjų žvynelių pažastyse, piesteliniai po tris dvišakinių triskiaučių pažiedžių pažastyse. Vaisius — vienasėklis riešutėlis su dviem plėviškais sparneliais. Kuokeliniai žirginiai sukraunami vasarą, žiemo­ja; piesteliniai išauga prieš pat žydėjimą. Žydi anksti pavasarį, lapams skleidžiantis.

Lietuvoje paplitusios 4 savaiminės ir 2 introdukuotos rūšys. Vais­tams geriausiai tinka karpotasis ir plaukuotasis beržas.

Karpotasis beržas — Betula penduta Roth.

Medis 30 m aukščio, reta svyruokline laja. Tošis balta, žemutinėje kamieno dalyje giliai suaižėjusi. Jauni ūgliai pliki, su lipniomis karpu­tėmis (atauginiai ūgliai gali būti plaukuoti). Lapai trikampiški arba rombiški, statmenai nukirstu arba pleištišku pamatu, pliki, plikais lap­kočiais. Vaisių sparneliai 2—3 kartus platesni už riešutėlį.

Žydi balandžio arba gegužės mėn. Riešutėliai prinoksta liepos mėn. ir netrukus išsisėja.

Plaukuotasis beržas — Betula pubescens Ehrh.

Medis 20 m aukščio, nenusvirusiomis šakomis. Tošis balta, lygi, tik senų medžių kamieno suaižėja. Jauni ūgliai plaukuoti. Lapai apvaliu pamatu, plaukuota apatine puse; lapkočiai plaukuoti. Vaisių sparneliai 1,5—2 kartus platesni už riešutėlius.

Plaukuotasis beržas nuo karpotojo skiriasi nesvyrančia laja ir ly­gia, balta liemens tošimi.

Žydi gegužės mėn. Riešutėliai prinoksta liepos – rugpjūčio mėn. išsiaižo iki žiemos. Auga drėgnesnėse augimvietėse, negu karpotasis, ir mažiau paplitęs.

Beržų pumpuruose yra 0,3% 5-oksi-7,4-dimetoksiflavono, 0,2—5,0% eterinio aliejaus, dervų, vitamino C, cukraus, saponinų, organinių rūgš­čių. Lapuose yra betuloretinės rūgšties, iki 280 mg% vitamino C, 5 – 9% rauginių medžiagų, hiperozido, 3-digalaktozido, triterpeninių alkoho­lių, 0,05% eterinio aliejaus ir iki 3,2% saponinų. Žievėje yra alkoholio betulino, deguto, glikozido betulozido ir gaulterino, iki 15% rauginių medžiagų, alkaloidų, eterinio aliejaus ir suberino.

Vaistams vartojami beržų pumpurai (Gemmae Betulae) ir lapai (Folia Betulae). Pumpurai kartu su šakutėmis skinami anksti pavasarį, kol dar neišsiskleidę. Džiovinami pavėsyje atvirame ore, gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 25—30 C temperatūroje. Po to pumpurai nubraukiami arba nukuliami, atskiriami nuo šakučių ir kitų priemaišų. Juos galima atskirti nuo šakučių dar ne visiškai išdžiū­vusius — baigiami džiovinti atskirai. Iš 100 kg šviežių pumpurų gaunama 40—45 kg sausų.

Lapai skinami žydėjimo metu, kol dar gležni ir kvapūs. Džiovinami gerai vėdinamoje ir nuo saulės apsaugotoje patalpoje.

Džiovinti beržų pumpurai turi būti 3 – 7 mm ilgio, 1,5 – 3,0 mm skers­mens, rudi, balzamo kapo, dervingi, sutraukiančio skonio. Žaliavoje drėgmės gali būti ne daugiau kaip 13 7o, kitų beržo dalių — ne daugiau kaip 8%, sprogstančių pumpurų — ne daugiau kaip 2%, organinių prie­maišų— ne daugiau kaip 1%, mineralinių — ne daugiau kaip 1%.

Pumpurų ir lapų nuoviras skatina šlapimo išsiskyrimą (nedirgina inkstų), jais gydoma lėtinis šlapimo pūslės uždegimas, skrandžio sutri­kimai; lapų nuoviras — nuo avitaminozės. Pumpurų preparatai skatina tulžies išsiskyrimą, karštomis jų voniomis gydomos egzemos.


Beržų sula geriama, sergant angina, furunkulais, ilgai negyjančiomis opomis ir nusilpus organizmui. Pumpurų ir lapų nuoviru plaunama galva. Jame esantis degutas ir kitos medžiagos dezinfekuoja odą, naikina pleiskanas, stiprina plaukų šaknis, o nuo stiprios nuoviro koncentraci­jos plaukai pagelsvėja.

Sekso prekės internetu