miltine_arkliauoge

Miltinė arkliauogė (meškauogė) — Arctostaphylos uva-ursi (L.) Spr.

Viržinių (Ericaceae) šeimos daugiametis, visada žaliuojantis krū­mokšnis. Pagrindinė šaknis liemeninė, iki kelių metrų ilgio, apyšviese žieve, su nedaugeliu šalutinių šaknų. Šakų pridėtinės šaknys 15—30 cm ilgio, plonos, šakotos, tamsesne žieve. Stiebas 5—20 cm ilgio, dažniausiai esantis po sąnašomis. Senos šakos šliaužiančios, tvirtos, labai išsiraizgiu- sios, gumbuotos, žvynuotos, raudonai rudos, išsidėsčiusios keliais aukš­tais. Jaunų šakelių ūgliai driekiasi žeme, sudarydami rutojų. Pradžioje jos būna nežymiai plaukuotos, kartais plikos, šviesios, pilkai rudos. Iš­auga iki 2—90 cm ilgio. Trečiaisiais metais įsišaknija, tačiau įsišakniju­sioje krūmokšnio dalyje ūgliai būna ne ilgesni kaip 20 cm. Lapai standūs, odiški, 0,3—3,2 cm ilgio, 0,2—1,5 cm pločio, kieti, atvirkščiai kiaušiniški, pleištiški, kartais lancetiški, priklausomai nuo vešlumo, buka arba nežy­miai įlenkta, rečiau smailia viršūne, į apačią užsilenkusiais kraštais, jų vii šutinė pusė tamsiai žalia, apatinė — šviesesnė, su įdubusiomis tinkliš­komis gyslomis. Viduryje krūmokšnio lapai smulkesni, negu pakraščiuo­se. Lapo lakštelis susiaurėja į trumpą, 0,2—0,5 cm ilgio, švelniai plau­kuotą lapkotį. Žiedai po 3—12 susitelkę kekėse ant trumpų šakelių galų, daugiausia krūmo viduryje. Vainikėlis rausvas, kartais baltas, išsipūtęs, kiaušiniškai apvalus, su penkiaskiaute atsilenkusia rausva atbraila, vi­duje plaukuotas. Kuokelių 10, piestelė 1. Vaisius — iš galų suplota rau­dona arba oranžinė blizganti uoga (miltingas kaulavaisis). Sėklos 5, ru­dos, kietos, dažnai suaugusios.

Žydi gegužės – birželio mėn. Vaisiai prinoksta rugpjūčio – spalio mėn.

Auga sausuose šviesiuose pušynuose, viržynuose, degimvietėse, miškui sutankėjus, degraduojasi. Paplitusi pietryčių Lietuvoje. Didžiausi masyvai yra Varėnos, Lazdijų ir Švenčionių rajonuose.

Arkliauogės lapuose yra 6—14% arbutino, 10—25% rauginių me­džiagų, 6% galinės, 0,4—0,75% ursolo rūgšties, skruzdžių, elaginės rūgščių, apie 200 mg% vitamino C, 0,01% eterinio aliejaus, 0,48—1,1% flavonoidų: hiperozido, kvercetino, izokvercetino, miricitrino, kvercitri- no, izokvercitrino ir miricetmo.

Vaistams vartojami lapai (Folia Uvae ursi). Jie skinami anksti pa­vasarį, pumpurams dar neišsprogus arba pradėjus sprogti, ir antroje vasaros pusėje, suaugus pirmamečiams lapams. Aštriais kastuvais arba kitais įrankiais atkertamos negiliai slypinčios šakos, paliekant ne mažiau kaip 1/3 augalo kero. Kerpės, pajuodusiais lapais šakos išrenkamos, o kokybiška žaliava džiovinama pastogėse, žaginiuose. Išdžiūvus lapai leng­vais spragilais arba kuliamvyų mediniais velenais nukuliami, rėčiais arba vėtyklėmis išvalomi sutrupėję lapai, šakutės bei kitos priemaišos. Iš 100 kg šviežių lapų gaunama 20—22 kg sausų.

Išdžiūvę lapai turi išlikti natūralios spalvos, trapūs, 1—2,2 cm ilgio, 0,5—1,2 cm pločio, bekvapiai, kartokai sutraukiantieji.

Drėgmės juose gali būti ne daugiau kaip 12%, nenatūralios spalvos lapų—ne daugiau kaip 3%, sulūžusių lapų ir trumpesnių kaip 1 cm — ne daugiau kaip 10%, stiebų — ne daugiau kaip 3%, sutrupėjusių lapų, pereinančių pro 0,7 mm diametro sieto angeles,— ne daugiau kaip 3%, organinių ir neorganinių priemaišų — ne daugiau kaip po 0,5%, Paruošėjai priima ir blogesnės kokybės žaliavą, atitinkamai perskaičiavę svo­rį bei valymo išlaidas.

Arkliauogės žaliava kartais būna užteršta bruknės lapais. Bruknės lapai nežymiai dantyti, jų apatinė pusė nusėta tamsiai rudais taškeliais.

Arkliauogės lapų preparatai vartojami šlapimtakiams dezinfekuoti ir šlapimo išsiskyrimui skatinti, sergant šlapimtakių ir pūslės uždegimu. Jie netinka, jeigu yra šlapimtakių defektai (susiaurėjimai), jei ligonis linkęs vemti, viduriuoti. Batsiuviai, kailių ir odų pramonės darbininkai arkliauogės lapams kartais būna labai jautrūs.

Sekso prekės internetu