didysis_debesylas

Didysis debesylas — Inula helenium L.

Graižažiedžių (Compositae) šeimos daugiametis, 100 – 150 cm aukš­čio žolinis augalas. Šakniastiebis rudas, storas, trumpas, mėsingas, su nedaugeliu storų šaknų. Stiebai keli (rečiau vienas), tiesūs, briaunoti, apaugę trumpais plaukeliais. Lapai priešiniai, nelygiai dantyti, jų apati­nė pusė apaugusi retais, viršutinė — tankiais plaukeliais. Apatiniai stiebiniai lapai elipsiški arba pailgai kiaušiniški, smailia viršūne; lapalakščio apatinė pusė palaipsniui susiaurėja į 50 cm ilgio lapkotį. Viršutiniai lapai smulkesni, 10—30 cm ilgio, pailgai kiaušiniški, bekočiai, širdišku, apsupančiu stiebą, pamatu. Žiedynai 6 – 7 cm diametro, pavieniai geltoni graižai stiebo ir šakų viršūnėse. Kraštiniai kuokeliniai žiedai liežuviški, Anduriniai dvilyčiai, vamzdiški, penkiadančiai. Vaisius – keturbriaunė, pailga, ruda, su skirstuku sėkla. 1000 sėklų sveria 1 – 1,5 g.

Žydi liepos – rugpjūčio mėn. Vaisiai prinoksta rugpjūčio – rugsė­jo mėn.

Auga drėgnose vietose, upių krantuose. Lietuvoje gana retas, augi­namas darželiuose, panamėse.

Vaistams vartojamas ir paprastasis debesylas – L britanica L. augan­tis mūsų respublikos drėgnose pievose, pakrantėse, pagrioviuose – dažnas.

Debesylas gerai auga giliai įdirbtoje, derlingoje, saulėtoje, pakan­kamai drėgnoje dirvoje, patręštoje organinėmis ir mineralinėmis trąšo­mis. Dauginamas sėklomis ir vegetatyviškai. Sėklos sėjamos anksti pavasarį arba vėlai rudenį į daigyną 1 cm gylyje. Daigai sodinami į nuo­latinę vietą eilėmis kas 70 cm, paliekant tarp daigų 50 cm tarpus. Vege­tacijos metu purenama dirva ir naikinamos piktžolės. Šakniastiebiai sodinimui paruošiami derliaus nuėmimo metu. Dauginant šakniastiebiais, derlius gaunamas beveik metais anksčiau.

Debesylo šaknyse ir šakniastiebiuose yra iki 1 – 3% eterinio aliejaus, kurio sudėtyje yra seskviterpeninių laktonų: alantolaktono, izoalantolaktono ir dehidroalantolaktono; alanto rūgšties, alantolio ir proazuleno, be to, šaknyse yra 44% inulino, nedideli kiekiai alkaloidų, gleivių, saponinų ir kitų medžiagų. Žolėje yra iki 3% eterinio aliejaus, lapuose – karčios medžiagos alantopikrino, 32 mg% vitamino C, 13 – 32 mgo vita­mino E.

Šaknys ir šakniastiebiai (Radix Inulae) kasami rudenį. Iškasti nuva­lomi, nuplaudami ir džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje. Iš 100 kg šviežių šaknų gaunama 28 – 30 kg sausų.

Išdžiūvusios šaknys turi būti iš išorės baltos su rudais taškais, aro­matingos, kartokai deginančios. Drėgmės jose gali būti ne daugiau kaip 13%, pajuodavusių lūžyje šaknų – ne daugiau kaip 5%, šaknų nuolau­žų ir stiebo likučių – ne daugiau kaip 5%, mineralinių priemaišų – ne daugiau kaip 1 %.

Debesylo šaknų nuoviras vartojamas atsikosėjimui lengvinti, įvairių kvėpavimo takų ir virškinimo trakto ligų atvejais, taip pat moterų li­goms gydyti. Jis skatina seilių ir tulžies išsiskyrimą.

Eterinis aliejus pasižymi antiseptinėmis, priešuždegiminėmis savy­bėmis, vartojamas askaridėms varyti. Be to, juo gydomi odos išbėrimai, egzemos.

Liaudies medicinoje šaknų nuoviras vartojamas atsikosėjimui pa­lengvinti, šlapimo išsiskyrimui skatinti, skalauti burnai, dantenoms stip­rinti

Sekso prekės internetu